Ar galime būti paprastai nuostabūs, kaip šis pavasario rytas?
2021-12
Paauglystė tai be galo sunkus metas tiek jaunam žmogui tiek jo tėvams. Tai didžiulių audrų metas, kuris buvo sukurtas iš ankstesniųjų metų meilės, rūpesčio, nuoskaudų, vertybių deklaravimo ir jų realizavimo.
Paauglys šiuo metu mėgina susigyventi su savo nuolat besikeičiančiu kūnu. Tai jį baugina, nes vakar bent iš dalies priimtas kūnas šiandien vėl kitas. Ir taip kas dieną! Todėl, bet koks suaugusiojo komentaras apie paauglio kūną, lygus ,,švelniam” peilio ašmenų prisilietimui.
Paaugliai nusiima tėvų uždėtus pasaulio matymo akinius ir stebi reiškinius savo akimis. Akys būna jautrios pasaulio tiesioms, todėl tikėtina, kad kartais užsimerkia ir nepastebi svarbių situacijos detalių. Priverstinis žiūrėjimas į saulę zenite skaudus ir kažin ar naudingas?
Paaugliai klysta. Kartais praranda pusiausvyrą. Tėvų, mokyklos, bendruomenės pareiga parodyti ribas ir padėti jų laikytis. Verta parodyti logines veiksmų pasekmes.
Bazinių poreikių užtikrinimas skatina visą vidinę motyvaciją. Jų ignoravimas ar atėmimas sužadina apatiją, nerimą, pyktį ir neviltį.
Suaugusieji turi užtikrinti paauglio:
Savirealizacijos – sudaryti sąlygas kurti, tobulėti, konstruktyviai spręsti iškylančias problemas ar konfliktines situacijas.
Na, o ką daro suaugusieji, kai nori nubrėžti paaugliui ribas ar nubausti?
Kartais net maistą apriboja, nes nenusipelnė.
Kaip manot, ar atėmus iš paauglio visas galimybes, visus poreikius koreaguosis vaiko elgesys?
Kokie kosmoso resursai stiprins motyvaciją ir didins sąmoningumą?
2021-11
Kodėl pyksta psichologai?
Šiuo metu gausu įvairių įvairiausių terapijų. Kai kurių jų pavadinimai tokie, kad mokslininkai apie tokius gydymus net nesapnavo. Dažnas savamokslis terapeutas užsiima gydymu, nes jo teorija pačiam padėjo pasveikti. Žmogus pastovėjo ant galvos ir stebuklingai išnyko ilgus metus jį kamavusi depresija. Todėl dabar žmogus, neturintis jokio išsilavinimo, (ką jau kalbėti apie medicininį ar psichologinį išsilavinimą) ima ir tampa Gyvenimo gydytoju, terapeutu. Jis gydo viskas psichikos ligas, moko gyvenimo išminties. Žinoma, už nemenką mokestį.
Baisoka, kad jomis patiki ir į šias terapijas įtraukia daug žmonių. Tiesa, tokie savamoksliai terapeutai teigia, kad jų gydymas absoliučiai efektyvus ir visiškai nežalingas. Pasak jų, visi jausmai priimtini ir būtini, bet tuo pačiu metu liepia būti savimi, būti autentiškais, atsisakyti pykčio (bei kitų nepatogių jausmų) ir atverti širdis meilei. Na, patarimas iš pirmo žvilgsnio puikus, jei jame nebūtų gausybės klaidų.Jei visi jausmai priimti ir būtini, kodėl reikia atsisakyti pykčio?Jei aš esu pikčiurna, mėgstu pabambėti ir pykti, kad ir ant rudenį krentančių lapų, kaip man būti savimi be vienos savo dalies, t. y. pykčio?
Jei aš neatsisakysiu pykčio, tai negaliu atverti širdies ir meilei? Ar aš turiu liautis pykti, kai mane apgaudinėja ar skriaudžia? Gal atverti širdį skriaudėjo meilei?
Jei aš atvėriau širdį meilei ir kartais esu pikta, tai kas vyksta su manimi?Dažnas žmogus po šių ypatingų ,,terapijų” eina pas tikruosius psichologus, tik, deja, jau turėdamas gausybę klaidingų įstikinimų.
Žmonės kurį laiką vis dėlto bandė būti tais, kuo nėra, t. y. kažkieno sukurta tobulo žmogaus iliuzija, kurioje nėra liūdesio, nusivylimo, pykčio, apmaudo, įtūžio, paniekos, pasibjaurėjimo ir t. t. Bet ilgainiui jie nusivylė – nepadėjo ir ,,Stovėjimas ant galvos” .
Pasitikėkite savo nuojauta ir nuomone. Jei jūs galvoje kitaip, galbūt jūs esate teisus!
2021-05
2020-11
Ar mokate pyktis?
⠀
Ar žinojote, kad bet koks konfliktas pirmiausia prasideda Jūsų galvoje?
Konfliktas paprastai kyla tą akimirką kai poreikiai yra suvaržomi ar esama situacija neatitinka troškimų. Patiriama frustracija aktyvuoja pykčio jausmą.
Supykęs žmogus ima konfliktuoti.⠀
Jei jums konkreti situacija nesvarbi, jūs nei pyksit nei konfliktuosit.
⠀
Konfliktuojama dviem būdais:
aktyviai (argumentuojant, šaukiant, grasinant, manipuliuojant)
pasyviai (tylint, ignoruojant, sąmoningai neatliekant veiksmų, kurių neatlikimas kenkia oponentui).
Kaip reaguosite į pyktį, priklauso nuo Jūsų gyvenimo patirties ir išmoktų elgesio modelių. Žmonės kartais savo, aš nieko negaliu padaryti, aš visada taip elgiuosi konfliktinėse situacijose.
Ir tai yra melas. Išmoktą elgesį, mes galime keisti, kitu naujai išmoktu ir įtvirtinu elgesiu (žinoma įdėjus daug daug atkaklaus ir sunkaus darbo).⠀
Dar viena klaida, kurią ne retas daro – neigia savo pyktį ir indelį į konfliktą. Tai liudija tokie žodžiai, kaip ,, aš niekada nepykstu“, ,, aš nekaltas, kad jiems šalia manęs sunku“.⠀
Kaip konfliktuoti?⠀
Pirmiausia atsakyti sau į klausimą, kas su manimi vyksta? Gal esate pavargę, išalkę ar norite miego? Tikėtina, kad patenkinus šiuos poreikius, konflikto lygis gali sumažėti ar net visai išnykti.
Gal būt partnerio elgesyje yra jūsų poreikius neatitinkančių lūkesčių? Tuomet tai įvardinkite (nes jis gali tiesiog to nežinoti ar nesuprasti), naudojant aš kalbą, pvz., ,, aš jaučiuosi atstumta, kai neatsakai į mano klausimus“, ,, aš nesuprantu apie … ar gali padėti“.
Nekaupkite nuoskaudų. Kalbėkite ir spręskite ginčus čia ir dabar. Susikaupusios nuoskaudos anksčiau ar vėliau vis tiek pratrūksta. Šio protrūkio metu tikėtina, kad pasakysite daugiau nei norėtumėte ir reikėtų.
Jei jaučiate, kad vis dėl to pasikarščiavote ar buvote neteisūs – atsiprašykite. Vėl naudodami aš kalbą bei pasakydami už ką atsiprašote (o tai labai nelengva) pvz., aš atsiprašau, kad priminiau skaudžius išgyvenimus“.⠀
Jei pyktis yra Jūsų kasdienybė būtinai pasikonsultuokite su savo psichologu.
2020-10
Laikas sau būtinas! Ir jį galima rasti!
Tai ne raketų mokslas, kada reikia kažką ypatingo žinoti ar perprasti.
Laikas sau gali būti ir trumpa akimirka kasdieniniame skubėjime.
Žinoma, tai gali būti ir visa diena ar savaitgalis, tačiau tuomet laikas sau bus labai retai. Ir prisiversti bus nelengva.
Laikas sau, tai įsisąmoninimo akimirkos. Trumpas sustojimas, kuomet panaudojant visas savo jusles (regėjimą, girdėjimą, uoslę, skonį, lytėjimą) užfiksuojame, ką tą akimirką jaučiame, kas su manimi vyksta ir kokius jausmus sukelia šie potyriai.
Atminkite, jausmų negalima įvertinti teiginiais: gerai, blogai ar normaliai. Tai labiau vertinimas, o ne būsenos pajautimas. Įvardinkite jausmą, kurį išgyvenate (jausmų ratą rasite mano šiandienos storyje arba mažuose storiuose, skiltyje patarimai).
Kuo dažniau skirsite akimirką sau, tuo geriau pažinsite save, aiškiau matysite kelią kuriuo einate ir padės kurti gyvenimo kokybę.
Trumpas atokvėpis ir aiškus vaizdas, motyvuoja mėnesiams. Suteikia energijos nuversti kalnus.
Pradėkite tai daryti dabar. Pajuskite kur esate, kaip jaučiatės.
Ką ši akimirka sako Jums?
2020-09-25
Seneka yra pasakęs labai prasmingus žodžius: ,, Ne tas žmogus turtingas, kuris daug turi, bet tas, kuriam užtenka to, ką turi”.
Šie žodžiai tikriausiai niekada nepraras aktualumo. Kiekvienas laikmetis ir kiekvienas žmogus kelia klausimus, ko ir kiek reikia?⠀
Karo ir neramumų kaustomose šalyse gyvenantys žmonės teigia, kad reikia tik taikos. Esantys ligos patale, labiausiai trokšta sveikatos. Studentas naktį prieš egzaminą trokšta labai geros atminties ir sėkmės. Poreikių, norų, siekimų ir pavydo mūsų visuomenėje gausu. Gebėjimo pamatyti, įvertinti ir jausti pasitenkinimą tuo, kas turima, tikrai trūksta.⠀
Paradoksalu, bet žmogus sąmoningai renkasi, nevisavertiškumo, ilgesio pojūčius, o ne malonią ir pozityvią emocinė būseną- pasitenkinimą.⠀
Kodėl?⠀
Tikriausiai todėl, kad ir norima būti laimingais ir labai nedrąsu, nejauku.⠀Jei norime būti laimingais, turime nuolat dairytis, matyti, suprasti ir išgyventi, jausti pasitenkinimą sunkiu darbu.⠀
Norėdami gyventi paprasčiau, kartais pradedame dairytis ir galvoti, kas daro kitus laimingais. Jei kiti dėl šios priežasties jaučia pasitenkinimą, kodėl nepasinaudojus ta laime?⠀
Deja, kas tinka daugeliui, dažnai netinka vienam. Po ilgų mėginimų bandome daryti tai, ką daro kiti. Žmogus nusivilia, kenčia. Ir kiekvieną kartą vėl mėginti kilti ir imti kurti savitą pasitenkinimą darosi vis sunkiau. Viltis vis dažniau užleidžia vietą graužačiai. Todėl, prieš keliaudami ieškoti laimės ten, kur mūsų nėra, verčiau susimąstykime, ar verta keliauti?
⠀
O gal dabar aš esu pats laimingiausias ir turtingiausias žmogus Žemėje, tik to dar nežinau?
2020-09-01
Mieli mamos ir tėčiai atėjo Jūsų laikas sužibėti!
⠀
Rugsėjis – tai laikas, statyti šių mokslo metų pamatus!⠀
Mokyklos bendruomenė Jums padės!
(Aš taip tikiuosi🙏🏻 ar ne pedagogai?)
Tėvų pozityvus požiūris į mokymosi procesą, pagarba mokytojui, vidinė ramybė ir aiškių ribų palaikymas tai keturi kertiniai akmenys ant kurių stovi sėkmės pilis!
⠀
Aptarkim kiekvieną atskirai.
⠀
Pozityvus požiūris reiškia, kad Jūs džiaugiatės vaikų galimybe mokytis ir visais savo vaiko pasiekimais, nelygindami jų su kitų vaikų pasiekimais.
⠀
Stebėkite savo vaikus, kasdien bendraukite.
⠀
Skatinkite vaikus būti atkaklius ir mokykite ištvermės.
⠀
Girkite už pastangas, už procesą, ne tik už rezultatą.
⠀
Bendradarbiaukite su pedagogais ne tik tada kai trūksta kantrybė iš situacijų nesupratimo.
⠀
Tik nepamirškite, kad pedagogų darbo valandos taip pat ribotos. Vakare skambinkite ir rašykite tik skubiu atveju!
⠀
Pagarba mokytojui! Pagarbiai kalbėkite apie pedagogą vaiko akivaizdoje. Jei namie plūsite pedagogą, juoksitės iš sprendimų, nesitikėkite drausmingo vaiko elgesio mokykloje, to pasekoje ir akademinių pasiekimų!
⠀
Vidinė ramybė. Jūs – tai veidrodis į kurį žiūri vaikas, grįžęs iš mokyklos. Jei jūs atspindite nerimą ar sumišimą tai nesitikėkite, kad vaikas ramiai pasiruoš rytojaus dienai ir su džiugesiu keliaus į mokyklą. Būkite ramybės, saugumo ir stabilumo uostu savo vaikams! Apie savo nerimą keliančias mintis pasidalinkite su savo psichologu.
Aiškių ribų palaikymas. Kartu su vaiku susikurkite aiškią dienotvarkę: ką, kada ir kiek laiko vaikas turi atlikti. Pvz., kada laisvalaikis ir kiek laiko bus skiriama mokykloje nebaigtų užduočių atlikimui.
Atminkite – Jūsų vaikas ne kalinys! Jis neturi ,, atsėdėti” valandas prie stalo. Pirmuosius kartus (jei reikia) prisėskite pasimokyti kartu (telefonus savo ir vaiko palikite kitame kambaryje) ir struktūruotai ribotą laiko tarpą mokykitės. Kartu pasidžiaukite ką kartu pavyko nuveikti!
Skatinkite vaiką laikytis dienotvarkės pirmaisiais mėnesiais taip suformuodami įgūdį struktūruotai mokytis ir aiškias dienos ribas.
Investavę truputį savo laiko dabar, išvengsite barnių ateityje!
2020-04-24
Koks didžiausias mūsų kartos atradimas?
Mobilusis telefonas? Skalbimo mašina? Robotas? Ne, ir dar kartą ne! Pasak Williamo Jameso, didžiausias mūsų kartos atradimas – keisti savo gyvenimus, galvoseną, nes nei gėris, nei blogis pats savaime neegzistuoja. Yra mintys, požiūris, gyvenimo patirtis, moralė, kurie padeda suvokti reiškinių esmę. Pakeitus požiūrį nevilties akimirką, užlieja ramybės banga, kuri padeda pamatyti raibuliuojančią viltį. Žinoma, mąstymo įpročius keisti nelengva, bet galima kasdien vis geranoriškiau ir su atjauta žvelgti į savo paties ir kitų žmonių išgyvenimus. Taip auga gebėjimas save stebėti be negatyvaus išankstinio vertinimo, pamėginus sutelkti dėmesį į patį įvykių procesą, o ne į rezultatą, taip bus patirtos ir veiksmo akimirkos. Jau pats veiksmas suteikia vilties. O dėmesio sutelkimas į rezultatą teikia nerimo, todėl pagalvojame, ar pavyks pasiekti tikslą. Gal tikslas vis dėlto jų bus pasiektas, bet kažkur kitur ir kada nors. Norėdami keisti savo mąstymą, pirmiausia turime priimti sprendimą, susietą su giliu suvokimu, kad nebegalima taip spręsti problemų. Iki šiol buvęs mąstymas ir elgesio būdai buvo tikrai efektyvūs, bet dabar jie praradę efektyvumą. Galbūt anksčiau davė ir didelį derlių. Bet jeigu šiandien kyla minčių, kad kažkas yra ne taip, kad norime gyventi kitaip, vadinasi, jau turi problemą, kurią reikia spręsti. Žengiant pirmuosius keitimo žingsnius, gali atsirasti neplanuotų, netikėtų smegduobių. Jas vertėtų tyrinėti keičiant matymo kampą, kryptį, bet niekada nereikėtų grįžti į saugų uostą, prisiminti senus įpročius.
2020-05-15
JAUSMAI
Jausmai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Dažnai tikrieji jausmai yra nepriimami ir slepiami dėl daugybės priežasčių. Viena iš jų – išmokimas, kad šioje situacijoje aš negaliu taip jaustis. Pvz., aš negaliu pykti ant savo sesers, nes tikros sesės nesipyksta. Ar negaliu verkti, nes verkiantys žmonės yra ištižėliai.
⠀
°Tikruosius jausmus kai kurios aplinkybės gal ir verčia nuslėpti, bet juos BŪTINA suprasti ir neignoruoti!⠀
°Ištumiami ir nuolat tramdomi jausmai kaupiasi ir anksčiau ar vėliau išsiveržia didelėmis (ne laiku ir ne vietoje) audromis.⠀
°Kartais net sunegaluojama. Atsiranda psichosomatinės ligos.⠀
°Atsiranda panikos priepuoliai, stiprus nerimas.⠀
°Sustiprėja polinkis į priklausomybes: alkoholį, azartinius žaidimus ar pan.
Jausmų supratimas ir raiška lemia emocinę sveikatą. Sunku susivaldyti kai jautiesi blogai ir nesupranti ką iš tiesų jauti. Po jausena blogai gali slėptis liūdesys arba pyktis, o gal vis dėl to neviltis ir bejėgiškumas. Tik įvardijus sau kokie jausmai kamuoja, galima apie tai ir kalbėtis.⠀
Norint korektiškai išreikšti jausmus reikia:
°Sakinį pradėti nuo savo būsenos įvardinimo – aš pykstu, man liūdna ar aš džiaugiuosi ir pan.⠀
°Paaiškinti kokie įvykiai lėmė šių jausmų atsiradimą. Pvz., aš pykstu, kai pamiršti užsukti į parduotuvę. Ar man skaudu, kai juokauji apie mano svorį.⠀
°Po šio teiginio tikėtina, kad pokalbio dalyvis nesijaus puolamas ir jam nereiks gintis, todėl lengviau išgirs ir supras ką Jūs sakote.⠀
°Jei šiuo metu situacija yra labai ,, karšta”, jos aptarimą atidėkite iki tol kol būsite abi pusės ramios ir turėsite laiko pokalbiui.⠀
°Neverta skubinti laiko sakant ,,nusiramink ir pasikalbėkim”. Šie žodžiai tikėtina tik pagilins konfliktą ir nesusikalbėjimą.⠀
°Tiek mintyse kalbėdami su savimi, tiek garsiai kalbėdami su kitais venkite tokių frazių kaip ,, gana nervintis” ar ,, nieko čia tokio”. Nes jos skatina neigti tai ką iš tiesų jaučiate.
Atminkite, visi emociniai išgyvenimai yra būtini (nors ir ne malonūs) tam tikrose gyvenimo situacijose!
2020-04-06
Karantinas ir kantrybė
Besitęsiant karantinui, linkiu visiems iš šios sunkios situacijos išpešti maksimalų kiekį naudos. Buvimas išskirtinai tik namie ir tik su tais pačiais žmonėmis tampa iššūkiu kantrybei. Todėl šiandien turime puikias sąlygas ją ugdytis, nes kaip ir nebeturime kur dėtis. Nebėra galimybės išsisukti ir ieškoti pasiteisinimų, kad dabar ne laikas, ar neturiu laiko. Tiesiog imkim tai ir darykim.
Kad kantrybė, didėtų kaip mielinių bandelių tešla:
➢ pirmiausia saikingai pasirūpinkime savo baziniais poreikiais. Tiek alkanas, tiek persivalgęs žmogus būna dirglus. Trūkstant miego ar persimiegojus sunku sutelkti dėmesį, todėl natūralu, kad tampame ,,širšėmis“ ir sunku priimti kitokią nuomonę ar elgesį. Tomis akimirkomis net ir į nedidelius dirgiklius, sureaguojame žymiai emocingiau, nei paprastai.
➢ Mokykimės vaikščioti, bet ne bėgioti, net ir mintyse. Bėgant, skubant, lekiant padažnėja pulsas, kvėpavimas, todėl organizmas ruošiasi kovai. O jei taip gyvenate nuolat? Jūsų organizmas būna nuolat pasiruošęs kovai? Todėl tampa visiškai natūralu, kad esant net ir nedideliam trukdžiui, organizmas reaguos ūmiai, o kantrybė bus nustumta toli toli.
➢ Apgalvokite prioritetus. Kokius darbus atlikti svarbiausia, o kas nėra labai svarbu? Kas gali palaukti, o gal net ir neverta to daryti iš vis? Jei turite grandiozinius planus ir dar didesnius reikalavimus sau, juos atlikti tobulai- kantrybė išvyksta atostogų. Ji sugrįš tada, kai bus akivaizdu, kad tai atlikti yra įmanoma ir jums tai įdomu, bei prasminga. Kantrybė neauga, keliant sau neadekvačiai didelius reikalavimus. Anaiptol, tada ji mažėja, nes giliai viduje suprantame, kad tikriausiai tai darome ne iš širdies, o vedami loginių išskaičiavimų.
2020-03-31
Būti ar nebūti…
auka?
Štai klausimas.
Pasiaukoti, atsiduoti, tarnauti, pasirūpinti silpnesniu- ypatingai svarbi veikla. Tai kultūros šaka, padedanti užauginti jautrų kito skausmui žmogų ir suteikianti neįkainojamos gyvenimiškos patirties. Žmogus pajutęs pasiaukojimo džiaugsmą, supranta nematerialios naudos prasmę. Gera matyti besidžiaugiantį kitą, bet daug maloniau išgyventi vidinį džiugesį duodant. Ne veltui sakoma, kad duodanti ranka niekada nebūna tuščia. Žmogus gali išgyventi pilnatvę ar vis labiau jausti vidinio stiprėjimo būseną, kai atiduodamas pilnėja. Šis potyris traukia. Jei pasiaukojimas ir tarnavimas buvo lydimi ne altruistinių paskatų, gali atsirasti save pervertinančių minčių, kad, be manęs viskas žlugs ir tik AŠ galiu suteikti pagalbą. Pagalbininkas pradeda aukotis, ne dėl to, kad lemia vidinis noras rūpintis kito interesais, o dėl giliai paslėpto, savo nepatenkinto meilės poreikio. Padėdamas ir mylėdamas kitą, žmogus viliasi patirti tą meilę, kurios taip ilgisi. Pagalba savęs dalijimas, pasiaukojimas tampa būdu save įtvirtinti ir mėginti parodyti kito menkumą. Prasideda galios kova, kurioje laimėtojų nėra. Abu žmonės ilgainiui tampa nelaimingi. Aukodamasis žmogus kankina tiek save, tiek kitą. Kankinasi tiek tas, kuris jaučia privalantis duoti, tiek tas, kuris ima dėl mandagumo. Gebėjimas į save pažvelgti iš šono, susimąstymas, kodėl čia ir dabar tai darau, gali apsaugoti nuoširdžios aukos virsmą į kito kankinimą. Kasdienis prisiminimas, kad žmogus yra laisvas rinktis kiek nori savęs išdalyti, leidžia išlikti vientisam ir nedalomam. Neprarandamas savarankiškumas leidžia jausti savo vietą po saule ir neprarasti tikėjimo savimi. Pavargę nuo aukojimosi kančios, galime pasirinkti tris kelius. Vienas iš jų – susitaikyti su esama situacija. Tai reiškia – nebelaukti stebuklo, kito pasikeitimo ar ypatingo dėkingumo, nustoti nebenorėti už kitus. Daryti gerus darbus, aukotis ir taip jausti pasitenkinimą. Antroji išeitis – keisti situaciją, t.y. ,,išsiskirti“ su aplinka, kurioje reikia aukotis. Paskutinioji, pati sunkiausia, – keisti save…
2020-03-20
Ar susimąstote ko trokštate šiomis dienomis?
Kas vyksta Jūsų jausmų pasaulyje?
Pažinti jausmus nelengva, nes juos pažindami, pažįstame ir save tokius, kokiais esame iš tikrųjų. Mes esame ne tik tokie kokiais įsivaizduojame patys apie save. Be to, visi esame priklausomi nuo aplinkos, nuo žmonių, esančių šalia, nuo jų nuomonės, elgesio. Paprašyti išvardinti daugiau jausmų, prisimename meilę, pyktį, baimę, liūdesį. Visi šie jausmai svarbūs, mūsų dieną išgyvenami, deja labai nepelnytai užmirštamas troškimas – jausmas, kuris gali lemti kitų jausmų atsiradimą. Troškimas gali būti pats didžiausias pagalbininkas pažįstant save. Tikras troškimas padeda pamatyti save ,,veidrodyje“ , susimąstyti ir rasti laiko sau. Niekas negali priversti žmogaus pasikeisti, net jokios išorinės aplinkybės. Tai gali padaryti tik viduje užgimęs troškimas. Troškimas gali būti toks ,,saldus” jausmas, kurį sukelia ilgesio, viltis! Troškimus gali apkartinti pavydas ir neapykanta. Abu juos jungia svajonės, slapti norai. Kai ilgimės žmonių, trokštame juos apkabinti, prisiglausti. Trokšdami kitų gėrio, tampame pavydūs ir pikti. Genami stiprių troškimų, gebame sutelkti visą psichinę ir fizinę energiją, jam patenkinti. Norėdami įgyvendinti troškimus, gebame būti kūrybiški, atkaklūs ir spontaniški. Galime atsisakyti net vertybių, įsipareigojimų, pamiršti gėdą ir kaltę. Troškimas – be galo malonus jausmas, jei žinome, kad galime jį patenkinti. Bet jei žinome, kad šis jausmas niekada nebus patenkintas, išgyvename išties stiprią kančią. Viso žmogaus gyvenimo kelio tikslas mokytis suprasti ir atskirti, kurie troškimai gali būti patenkinti pasitelkus kantrybę ir atkaklumą, o kurie troškimai turi tapti ,,kompostu“ kitų troškimų augimui.