Liepos 1 d. Trakuose įvyko konferencija „Dešimtmetis vaikų globos kelionės Lietuvoje – arčiau mūsų vaikų“, skirta pažymėti 10 metų nuo vaikų globos sistemos pertvarkos pradžios Lietuvoje. Renginyje dalyvavo ir Europos Komisijos atstovė Katarina Ivanković Knežević, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktorė.
Ypatinga akimirka – „Gerumo žvaigždės“ apdovanojimas, kuris šiemet įteiktas Kuršėnų šeimos namų globos centro veiklos vadovei Jolantai Mankuvienei už reikšmingus nuopelnus globos sistemoje. Tai – svarbus įvertinimas už ilgametį atsidavimą, rūpestį ir įkvepiantį darbą su vaikais bei globėjais. Vadovaujant Jolantai Mankuvienei, jau daugiau nei 30 vaikų rado namus per įvaikinimą, dešimtys jų išvengė institucinės globos, nes laiku jiems buvo surastos globėjų šeimos. Šis skaičius – ne tik statistika, bet gyvi likimai, pasikeitę šilumos, rūpesčio ir šviesios vaikystės dėka.
Renginio metu savo jautriomis istorijomis pasidalijo ir vaikai iš mūsų rajono, gyvenantys globojančiose šeimose:
„Kai man buvo penkiolika metų, sesė mane pasiėmė, atvykome kartu į Airiją. Aš nemokėjau anglų kalbos, dėl to su sese pykomės. Pradėjau lankyti sporto treniruotes, paskui – mokyklą, po kurio laiko išmokau kalbą. Užaugau, eisiu tarnauti savo Tėvynei. Noriu pasakyti visiems, kas yra praradęs viltį: niekada nepasiduokite ir nebijokite, juk viskas yra įmanoma“.
„Esu Samanta, užaugau vaikų namuose, dabar gyvenu savarankiškai. Mokausi pažinti save iš naujo, studijuoju kosmetologiją Panevėžyje, vasarą dirbu. Lietuvai linkiu girdėti mus ne tik tada, kai mums blogai, bet ir kai tyliai prašome ryšio“.
„Esu Nikita. Penkis metus augau globos namuose, mėgstu dainuoti, svajoju būti populiariu dainininku. Baigiau aštuonias klases, gyvenu mamos Vilmos ir tėčio Ramūno namuose. Kiekvienam vaikui, kuris neauga šeimoje, linkiu surasti savo tėtį ir mamą, kurie visada būtų šalia“.
Jų nuoširdūs pasakojimai apie atrastus namus, saugumą ir augimo džiaugsmą dar kartą priminė, kaip svarbu kurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas gali augti mylimas.
Tai buvo ne tik proga pažymėti pokytį, bet ir įkvėpimas tęsti darbus toliau – vaikų labui!
